Į Kauną atskridau gana vėlai, apie pusę vienuolikos vakaro, ir žinojau, kad reikės parsigauti į Vilnių, nes važiuoti pas brolį į Kauną nakvoti visai nesinorėjo. Prieš tai internete Ollex.lt svetainėje buvau susiradusi visai neblogus vežikus, kurie veža prisitaikę prie skrydžio laiko. Nuėjusi į http://www.ollex.lt/ pamačiau, kad kaip tik ir prie mano skrydžio iš Bristolio (vakarinio) yra pritaikytas vežimas iš Kauno į Vilnių. Internete rašė, kad būtina nusipirkti bilietą, nes tik taip pavyks apsisaugoti nuo laisvos vietos nebuvimo. Rašė, kad jau yra tik kelios laisvos vietos likusios. Deja, neturėjau kartu su savimi tinkamo prisijungimo, ir tiesiog niekaip negalėjau prisijungti bei visko sutvarkyti. Taigi, šiai kelionei su „Ollex“ nutariau bilietą pirkti iškart išlipus iš lėktuvo.
Autobusiukas
Kaip ir parodyta pgrindiniame Ollex.lt puslapyje, taip ir atrodo j autobusiukai, laukiantys prie oro uosto. Stovėjo jų keli, vienas tikrai vežė į Klaipėdą, kitas galbūt į kažkur kitur. Žinoma, pasirinkau jį tokį, kokio man ir reikėjo, važiuojančio į Vilnių. Atrodė, kad žmonių čia nelabai yra, ir autobusiukas beveik tuščias, viduje sėdėjo tik vienas žmogus. Tikriausiai visi, kurie jau per Ollex.lt buvo nusipirkę bilietus, net neskubėjo į autobusiuką, nes žinojo, kad patogią sėdimąją vietą ten jau turi.
Vėliau po truputį ėmė rinktis žmonės su savo bagažu, ir galų gale visas autobusiukas pilnai užsipildė. Tiesa, įdomu, kad nė vienas neliko be transporto – autobusiukas pilnas, bet niekas ir už durų neliko. Taigi, Ottex.lt nemelavo, iš tiesų bilietų jau buvo išpirkta nemažai, gerai, kad paskubėjau.
Kelionė
Dauguma vykusių žmonių buvo nepažįstami, todėl autobuse netilo telefono skambučiai. Panašiai kaip ir tada, kai įlipi į lėktuvą ir iš visų pusių girdi visomis kalbomis sakant žmones, kad „aš esu jau lėktuve, paskambinsiu, kai nusileisiu“, taip ir čia, tradiciškai, girdėjosi maždaug tokios kalbos: „aš autobuse, jo jo, čia tokiu, kur internetu užsisakiau, tiesiai iki namų atveš, aha, susiskambinsim“, arba „nu tai aš jau autobuse, jau važiuosim į Vilnių, būsim pusę pirmos, tai jeigu dar nemiegosit, pasimatysim, palikit man raktą po vazonu“, ir panašiai. Tačiau jau išvažiuojant iš miesto pagaliau visi nustojo skambinėti, rašyti žinutes ir pranešinėti, kad „jau atskrido“. Tada įsivyravo kažkoks mieguistumas, ir daug kas tiesiog užmigo. Buvo nuostabu, kad vairuotojas grojo gana normalią muziką, kas labai retai nutinka važiuojant visuomeniniu transportu. Atvažiavome saugiai ir ramiai.