Kai dabar dažnai naujai statomuose namuose koją pakiša energijos vartojimo auditas, parodantis, kad namas dar nėra pakankamai įrengtas ar pašiltinas, tada supranti, kad gyvenime tikrai yra dar labai daug atvejų, kada negali pasakyti, kodėl kai kurie pastatai laikomi atitinkančiais standartus, kiti – ne. Priėmus kelis įstatymus dėl energetinio efektyvumo,termovizija tampa svarbiu rodikliu, leidžiančiu arba draudžiančiu gyventi tam tikro sandarumo namuose. Taigi, statant savo namą, privalu atitikti reikalavimus, jį pakankamai apšildyti ir pan. Kai pagalvoju apie savo tėvų statytus namus, suprantu, kad tais laikais termovizija buvo visai kitokia, negu dabar. Tai, kaip buvo pastatytas ir apšildytas namas prieš 40 metų, jokiu būdu negalėtų tapti realybe šiais laikais.
Namo pastatymas
Pirmiausiai šiek tiek apie tai, kaip išvis namas buvo pastatytas. Pirmiausiai, reikia pasakyti, kad jis buvo statomas tikint geriausiais dalykais. Visis galvojo, kad norėjo labai gražaus namelio, kuriame galėtų gyventi visa šeima. Juokinga, nes namelį tėvai jau nusipirko – nedidelį, stovintį miestelio pakraštyje, panašų tiesiog į kioskelį. Tačiau jis taip pat buvo ir atskaitos taškas, nuo kurio jie galėjo pradėti daugiau visko planuoti. Mama tuojau pradėjo lauktis vaikų, o tėtis su visa draugų kompanija visą vasarą statė garažą. Juokinga, nes garažas buvo tvirtesnis ir geriau pastatytas nei medinis namelis, į kurį įsikraustėme gyventi. Tai graži ir jautri istorija. Po 15 metų tėvai darė namo remontą. To reikalavo labai pagausėjusi šeimą. Nebegalėjo 5 asmenys gyventi viename 12 kvadratinių metrų miegamajame. Taigi, buvo imtas kurti antrasis aukštas, kuris namui suteikė labai keistą formą. Jį pastačius, ten apsigyveno visa šeima. Visą vasarą vaikai ir tėvai lakavo, dažė ir tapetavo namus, kol galiausiai buvo galima pasakyti – baigta.