Kieno namas šiltesnis: pono ar valstiečio

Nors paprastai mes mintyse tarsi turime susikūrę tam tikrus standartus, kaip atrodo šiltas namas, ir galvojame, kad turtingesnio žmogaus namas būtinai bus šiltesnis, kartais termovizija gali atskleisti visai kitokią realybę. Ne būtinai brangesnis reiškia geresnis. Pirmiausia – protingesnis turi būti, o tada bus ir geresnis. Palyginkite įvairių tipų namelius bei namus, ir pamatysite, kad kartais paprasta trobelė gali būti šilta, ekonomiška, atitikti A++ energinio naudingumo reikalavimus, o dvarą tenka griauti, nes jame šalta, kad ir visą jėgainę šalia pastatytumėte ir sukūrentumėte tonas kuro.

Akmeninė pilis

Statybos KlaipėdojeĮdomu, kaip sektųsi viduramžių princui, kunigaikščiui ar karaliui namo pridavimas, jeigu jis šiais laikais bandytų tą padaryti. Jeigu namas iš tiesų būtų akmeninis arba tiesiog iš mūro. Akmuo kaip medžiaga yra pati blogiausia šilumai užtikrinti. Tik labai giliuose urvuose gali būti šilta, tačiau jie nėra grynai akmenyje, juos gaubia žemė. Žemė yra puri, tarp jos smilčių yra oro tarpai, dėl to ir atsiranda galimybė įsirengti šiltą požeminį būstą. O štai pilis, sukrauta iš luitų akmens ir subetonuota, visada bus šalta. Todėl ir dabar su paveldu išlieka tokios problemos, kad pilis ar dvarus yra gana sudėtinga išlaikyti apšiltintus, jie vis tiek galop lieka ne tokie šilti, jie lieka šalti. Labai kieta akmens masė savyje turi itin didelį tankį. Tankis – tai dalelių pasiskirstymas tam tikrame kubiniame vienete. Jeigu dalelių labai daug, vadinasi jos susispaudę, nėra oro tarpelių. Kai tankis mažas, tada yra oro tarpai. Būtent tuose tarpuose susilaiko šiluma. Šiltinimo medžiagų oro tarpai mums net pastebimi plika akimi – ar tai būtų putplastis, ar tai būtų kokia kita vata, mes netgi matome tuos tarpelius. O akmuo be galo kietas, todėl norint, kad pilys iš tikro būtų šiltos, jas visas reikėtų šiltinti akmens vata ir vieną (turbūt vidinę) sieną uždengti perdangomis.

Medinė trobelė

Skaityti straipsnį “Kieno namas šiltesnis: pono ar valstiečio” »

Pigūs ir modernūs būdai aprūpinti namą energija

Namų aptarnavimasStatydami naują būstą žmonės žino, kad laukia dabar jau daug griežtesnis namo pridavimas, todėl ir apšiltinti stengiasi kuo geriau. Tačiau mūsų visuomenėje labai daug dėmesio skiriama būtent galvojimui apie tai, kaip apšiltinti namą, kad jis būtų sandarus. Tačiau taip pat dėl tų pačių ekologinių ir taupymo paskatų verta galvoti ir apie alternatyvius šilumos šaltinius, juk ne tik šilumos sulaikymas yra svarbu namui. Kokie alternatyvios šilumos būdai gali padėti išsaugoti šilumą namuose?

Geoterminė šiluma

Tikriausiai termovizija būtų kokybiškesnė, jeigu šiluma pliekstų ne tik iš krosnies, bet gražiai ir tolygiai ateitų radiatorius ir nuo ten spinduliuotų. Vienas iš būdų turėti toli esantį šilumos tikrąjį šaltinį – geoterminis šildymas. Jį labiausiai apsimoka taikyti tuomet, kai yra šildomas ne vienas mažas namelis, o galbūt didesnis pastatas ar net keli. Pati šiluma tada beveik nieko nekainuoja, tačiau kainuoja įrengti geoterminio šildymo gręžinius. Priklausomai nuo galimybių ir poreikių, geoterminė šiluma gali būti imama iš žemės šilumos arba iš vandens šilumos. Tiek vienu, tiek kitu atveju, nereikia vartoti kažkokių besibaigiančių žemės išteklių, nes Žemės apatiniuose sluoksniuose juk yra labai daug šilumos, tereikia mokėti ją pasiimti. Deginti tai, kas yra žemės paviršiuje, ir tikėtis, kad šios iškasenos niekada nesibaigs, taip pat kuro išmetamosiomis dujomis nuolat teršti paviršių – tai kvaili pasirinkimai ir jų reikėtų atsisakyti. Tai siauras ir lengvabūdis mąstymas, kaip nesubrendusio vaiko, valgančio pietums saldumynus, o ne salotas. O štai geoterminės energijos potencialas yra labai didelis, tereikia jį išnaudoti.

Saulės baterijos – elektrai

Skaityti straipsnį “Pigūs ir modernūs būdai aprūpinti namą energija” »

Kol pastatė namą, šeima išsiskyrė

Sandarumo vertinimo sprendimaiŠiais laikais nelengva pastatyti namą, tai ir kainuoja, ir reikalavimų daugiau. Atliekami kadastriniai, geodeziniai, taip pat sandarumo matavimai, svarbu užtikrinti namo kokybę ir šilumą. Tad jaunos šeimos retai kada namą pasistato per metus ar du, tai dažniausiai užtrunka daugiau laiko, net iki dešimties metų. Tačiau vienos jaunos šeimos istorija rodo, kad ne visada gerai taip ilgai statyti namą, nes per tiek laiko gali ir šeima subyrėti. Aišku, subyra tik tai, kas netvirta.

Ėmė būsto paskolą

Jauna šeima gyvenimą pradėjo pas uošvius bute. Vietos buvo daug, tačiau norisi gyventi atskirai. Kadangi abu svajojo turėti savo žalią plotą ir baltą namą, negąsdino net sudėtingesniu tapęs energinio naudingumo sertifikatas. Abiems norėjosi statyti namą. Iš pradžių dar nesutarė, kaip ir ką, iškart ėmė būsto paskolas, rašė projektus ir prasidėjo statybos.

Žmona norėjo gražaus namo

Deja, būtent jų eigoje ėmė ryškėti, kad požiūris į namo statybas ne visai sutampa. Žmona norėjo labai gražaus namo, jai itin daug dėmesio norėjo skirtis dekoratyvumui. Vyras buvo linkęs daugiau investuoti į apšiltinimą, konstrukcijas, o gražumui pataupyti. Taip ėmė rastis nesutarimai, vos pradėjus vieną rimtesnį gyvenimo projektą.

Užtruko statybos ir šiltinimas

Skaityti straipsnį “Kol pastatė namą, šeima išsiskyrė” »

Emigrantai stato namus Lietuvoje

SandarumasKai kuriems užsienyje dirbantiems lietuviams pavyksta dar tik pakloti pamatus Lietuvoje, o kai kurių jau baigus statyti laukia ir paskutiniai štrichai – sandarumo matavimai bei namo pridavimas. Tokia tendencija ryškėja dažnai. Tie, kas nenori imti didžiausių paskolų, o nuosavo būsto nori, keliauja į užsienį ir ten uždirbinėja pinigus. Tuo metu viską investuoja į būsimą būstą Lietuvoje.

Daugėja statančių namus išeivių

Kai žmonės dirba užsienyje, jiems nebaisus ir energinio naudingumo sertifikatas, kad teks apšiltinti namą geriau. Jie pasirengę savo rankomis dirbti tol, kol kažkieno kito rankomis gimtinėje statosi svajonių projektas – namas. Paklausti, ar negaila, kad patys tuo metu negali gyventi Lietuvoje, sako, kad būna visokių momentų. „Aš uždirbu Norvegijoje 10 kartų daugiau negu Lietuvoje. Dirbu ten periodiškai, su statybomis, bet Lietuvoje niekada tiek neuždirbčiau. Be to, labai skiriasi ir, kas dirba. Norvegijoje yra išsilavinę, protingi žmonės, jie dirba statybininkais. Lietuvoje kas antras į statybų aikštelę ateina net ne su „pachmielu“, o dar būdamas neblaivus ir jau su buteliuku užanty. Man toks darbas nepriimtinas, ir atlyginimas varganas. Tad gaunasi, kad pats būdamas statybininkas, statau namus kažkam kitam, o man stato Lietuvoje už labai, palyginti, mažus pinigus. Tačiau namo noriu kokybiško, tokio, kad amžinai stovėtų“, – juokiasi emigrantas.

Negaili geroms medžiagoms

Skaityti straipsnį “Emigrantai stato namus Lietuvoje” »

Atšvęstas logistikos įmonės gimtadienis

Kiekvienas su kroviniais, jų gabenimu dirbantis žmogus pasakytų, kad logistikos paslaugos yra sunkus sektorius, jame išlikti sunku. Tačiau tiems, kas išsilaiko šiame darbe, garantuotas labai įdomus gyvenimas. Apie tai daug buvo kalbėta vienos logistikos įmonės gimtadienyje.

Skanus tortas ir vaišės

LogistikaKiekvienas logistikos įmonės darbuotojas jautėsi nusipelnęs skanaus torto ir puikių gardumynų. Juk dirbta dar vienus metus iš peties: stengtasi laiku nugabenti krovinius, turėti kuo daugiau užsakymų. Logistikos paslaugos pareikalavo daug vargo ir džiaugsmo akimirkų, kai pavykdavo viršyti lūkesčius. Visi kolektyvo žmonės džiaugiasi, kad tai viena iš tokių įmonių, kuri daro gimtadienius ir sveikina žmones su jų pasiekimais.

Kas labiausiai patinka?

Per gimtadienį įvairūs darbuotojai buvo klausiami, kuo jiems taip patinka logistikos paslaugos, ir kodėl jie šio darbo nekeistų į jokį kitą. Štai kokių atsakymų pasigirdo.

Skaityti straipsnį “Atšvęstas logistikos įmonės gimtadienis” »