Važiuojant vienu keliu tarp miestų, žinant, kad mūsų automobilio šviesos iš https://www.autosviesos.lt, nutiko su auto šviesomis susijęs keistas dalykas.
Važiavome linksmai besikalbėdami
Šio įvykio centre – bmw angel eyes tipo šviesos, kurias mes taip netikėtai pastebėjome kelyje. Tačiau iš pradžių buvo štai kas. Mes linksmai važiavome kalbėdami apie šį bei tą, besidžiaugdami, kad tokia keista diena papuolė, nes saulė iš tiesų leidosi nuostabiai. Dangus priminė purpurinį pasaulio pabaigos dangų, kuomet ir žaibuoja, ir šviečia saulė, ir rausva, ir pilka, ir kitaip. Važiavome linksmai besikalbėdami ir vienas su kitu palaikydami pokalbį, nes seniai nebuvome matęsi. Tai iš dalies trikdė mūsų dėmesį aplinkai ir tik atkreipdavome dėmesį į tai, kad dangus labai gražus, o nei eismo dalyvių, nei šiaip kažko išskirtinio aplink nepastebėdavome.
Miestelyje užklupo apokalipsinė audra
Įvažiavus į vieną pakelės miestelį virš mūsų užslinko galingas lietaus debesis. Tai buvo labai stipru ir ryšku, ir prasidėjo tikrai didelė audra. Taigi, šios audros metu dar paaiškėjo, kad visas miestas sudarkytas, yra kasami ir taisomi keliai, reikia važiuoti per apylanką. Atrodė, kad papuolėme į velnio pragaro ratą, nes pylė net ledais, o mes neradome kelio.
Išvažiavus – keistas dangus ir tiesus kelias
Išvažiavus iš ten ir vėl buvo ramu, lietaus nebuvo. Labai ilgas tiesus kelias nusidriekė priešais mus, iki pat tolumoje boluojančio miško ir virš jo pakibusio tokio pat keisto raudono dangaus.
Aplenkėme keistą mašiną
Tuomet pakelyje mes pasivijome kažkokią BMW automobilį, kuris gana lėtai ir be šviesų važiavo keliu. Mums tai nebuvo svarbu, nes kažką labai įdomaus kalbėjomės, tai nekreipėme dėmesio. Į ją atkreipėme dėmesį tik tada, kai lempų mirktelėjimu davė ženklą, kad lenktume. Taigi, aplenkėme šiek tiek susigėdę, kad galbūt labai ilgai važiavome iš paskos erzinančiai tarsi prisiklijavę.
Iš už nugaros atskriejo BMW šviesos lyg velnio akys
Staiga viskas labai pasikeitė ir iš už nugaros atskriejo tarsi šviesos. Vairuotojas nieko nepastebėjo, lyg ir jautė, kad kažkur tolumoje paliekame tą aplenktą mašiną. Paskui jos šviesos dingo. Ir tuomet prasidėjo beprotiškas raudonų akių artėjimas, tarsi velnio. Vairuotojas ėmė rėkti nesuprasdamas, kas vyksta, o paskui mus aplenkė beveik ant 200 greičio, ir mes abu likome be žado.
Tai buvo pavojinga, bet ir džiugino, kad specialiai mums padovanojo šį keistą reginį, juk gal tik kartą gyvenime kažką tokio ir pamatai.