Dabar statysime kitaip

Atrodo, visą gyvenimą svajojau susitaupyti pinigų ir pasistatyti nedidelį medinį namelį. Tačiau neseniai paaiškėjusios naujienos apie tai, kokia turi būti energinio naudingumo klase, man norėjosi kilstelėti antakius. Na ką, gyvenimas pasikeitė, energetinio naudingumo sertifikatas dabar bus tas slenkstis, kurį peržengus (tik tada) mano gyvenime atsiras svarbūs pokyčiai ir aš galėsiu gyventi savo namuose.

Senas projektas

Energetiškai naudingi namaiMan juokinga, kai žmonės iš banko pasiskolina pusę milijono litų arba 100 tūkstančių eurų ir leidžia tuos pinigus namo statybai. Nors yra tokie patys paprasti žmonės kaip ir aš. Tačiau jiems atrodo, kad privalu turėti namą – milžiną, kad jie privalo jį pasistatyti, ir kad tai kainuos taip brangiai. Aš visada galvojau, kad pasistatysiu namus labai pigiai, labai ekonomiškai, kad man nereikės tiek daug. Kad paprastą rąstinį namelį aš sumesiu vos iš kelių tūkstančių eurų – belieka nusipirkti sau gerą žemės sklypą. Yra šiek tiek nesutarimų su antrąja puse, nes ji skatina mane kraustytis į centrą, o aš noriu gyventi kažkur užmiestyje, gamtoje. Tačiau neaišku, ką daryti, na, mes čia dar susitarsime. Visgi, pagal mano projektą – reikia pigios žemės ir iš pigių medžiagų gali greitai turėti norimą namelį. Tačiau dabar, kai reikalingas energetinio naudingumo sertifikatas, parodantis, kad atitinkame tam tikrą klasę, yra labai sunku viską padaryti taip, jog galėtume taip pigiai pasistatyti.

Naujas projektas

Naujasis projektas rodo, kad teks padirbėti daug daugiau Norima energinio efektyvumo klase galėsime džiaugtis tik tada, jeigu tikrai pasistengsime šiltindami namą. Nenorėjau dėti tokį tvirtą apšiltinimą tarp sienų, tačiau dabar teks. Taip pat ir su langais bus mažiau improvizacijos. Stogą, vienok, tikrai būčiau kokybišką dėjęs. Nepatinka man gal labiausiai tai, kad teks nemažai visokių biurokratijos ratų pereiti, papildomai daugiau, nei būtų reikėję anksčiau. O pati idėja padaryti namus energiškai efektyvesnius man atrodo tikrai verta pagyrimo. Juk dažnai aš negaliu praeiti savo kaimo vieškeliu vien dėl to, kad koks nors kaimynas kaip tik tą dieną kepa arba krosnyje kūrena visokias padangas ir maišus plastikinius. Aš sau neleidžiu net mažiausio plastiko krislo į krosnį mesti. Tokios atliekos turi būti naikinamos ir rūšiuojamos tų, kurie žino, kaip su tuo dorotis. O aš tiesiog turėčiau pasimėgauti tikrai geru kvapu, kai niekur iš pro kaminus nerūksta jūsų padangos dūmų pavidalu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *