Nuo pat 1970-ųjų humanitariniai mokslai atsidūrė po padidinamuoju stiklu. Kai vis daugiau gyvenimo sferų buvo komodifikuotos ir todėl buvo priverstos paklusti pelno motyvui, didelė dalis jų turėjo bandyti apginti savo vertę kitais standartais. Nors išsilavinimas ankstyvajame pokario laikotarpyje buvo suvokiamas ne kaip prekė, bet kaip kažkas, kas suteikia žmonės galimybių tobulinti save ir prisidėti prie visuomenės vystymosi ir tobulėjimo, po 1970-ųjų išsilavinimas tapo tik dar viena preke. Todėl iki tol buvęs visuotinai nemokamu, aukštasis mokslas buvo privatizuotas arba komodifikuotas valstybės rankose. Be kitų dalykų, to pasekmė buvo milžiniškos studentų skolos, kurių pastarieji buvo priversti griebtis norėdami gauti išsilavinimą.
Labiausiai šis procesas paveikė humanitarinius mokslus ir ypatingai kritinę filosofiją. Nieko nuostabaus, kad šiam procesui prasidėjus iki tol akademinėje erdvėje dominavusios disciplinos, tokios kaip marksizmas, prancūzų filosofija ir kitos jos atšakos, staiga dingo iš akademinio žemėlapio. Jei tikslieji ar verslo mokslai dažniausiai suteikia tiesiogines galimybes susirasti darbą darbo rinkoje ir užsidirbti, tai filosofija tokių tiesioginių sąsajų su darbo rinka neturi. Priešingai, kritinė filosofija dažniausiai reiškia ir kritinę (politinę) poziciją dominuojančio visuomenės diskurso atžvilgiu. Todėl šio laikotarpio komodifikacija, kurią geriausiai įpavidalina Margaret Thatcher vardas, buvo labiau politinis manevras nei neišvengiamas rinkos dėsnis.
Taigi, norint išsirinkti, kur gyventi, verta susipažinti su pasiūla. Jeigu finansai nespaudžia, galite sau leisti pasimėgauti pačiais geriausiais apartamentais Tą turbūt jums pasiūlytų 
Taigi, norint išsirinkti, kur gyventi, verta susipažinti su pasiūla. Jeigu finansai nespaudžia, galite sau leisti pasimėgauti pačiais geriausiais apartamentais Tą turbūt jums pasiūlytų naujas gyvenamųjų namų kvartalas Palangoje, kur ir vieta gera, ir erdvės naujos bei gražios. Patogi nakvynė svarbi poilsiui, kadangi jums turi būti patogu pareiti ir nueiti į erdves, kur ilsėsitės: pajūrį, pagrindinę gatvę, koncertų erdves ir pan.
Viena iš dažniausių problemų, dėl kurių žmonės savo augintinius palieka kažkur – tai jų nesugebėjimas tinkamai išauklėti šuniukų. Kiti šuniukus tiesiog pririša prie namo, ir jie tuomet su grandine gyvena lauke. Tačiau ir tai ne visada atsitinka. Kai kurie savo namų gyventojus tiesiog paleidžia kur nors miškuose. Labiausiai šeimininkai pasiduoda, kai nepavyksta pripratinti šuns nebedaryti namuose – kad ir kaip stengtųsi, šuo vis tai pasituština, tai apšlapina namuose. Tai ima varyti į neviltį, ir kai kurie silpnesni žmones šunis tiesiog palieka kažkur. Be to, neišmokoma ir negraužti daiktų, tuomet taip pat nebegalima gyventi tokiomis sąlygomis. Žinoma, kad geras naminis šuo turėtų išmokti visas taisykles ir negalima auginti tokio, kuris teršia namus. Tačiau, jeigu jis teršia namus – tai ne šuns, o šeimininko kaltė, nes jis to neišmokė.
Įvažiavus į vieną pakelės miestelį virš mūsų užslinko galingas lietaus debesis. Tai buvo labai stipru ir ryšku, ir prasidėjo tikrai didelė audra. Taigi, šios audros metu dar paaiškėjo, kad visas miestas sudarkytas, yra kasami ir taisomi keliai, reikia važiuoti per apylanką. Atrodė, kad papuolėme į velnio pragaro ratą, nes pylė net ledais, o mes neradome kelio.